sobota, 22 września 2012

„Pirmoji Europos diktatorė“ - viliojanti perspektyva?


Grybavimo meno žinovai tvirtina, kad šiemet baravykų sezonas pasibaigė vos prasidėjęs. Tačiau mūsų prezidentė lyg nežinodama to ir toliau, liaudiškai tariant, grybus pjauna. Būtent Dalia Grybauskaitė skatina rinkėjus balsuoti už jos globojamus konservatorius. Žinoma, tai ji daro netiesiogiai, kitaip - ankščiau ar vėliau - mūsų „kietažodė ledi“ apkaltos tikrai neišvengtų. Nors prezidentė tiesiai šviesiai nenurodė už kokias partijas rinkėjai turėtų balsuoti, bet nedviprasmiškai pasakė, kurios nėra vertos rinkėjo balso š.m. spalio 14 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Vadovaujantis prezidentės tiesioginiais „namiokais“, nereikėtų balsuoti už reitingų viršūnėje esančius socialdemokratus bei „darbiečius“, o ypač už nuolat prezidentės didybės manijai prieštaraujančio Vilniaus mero „Sąjungą TAIP“. Argumentuodama tokią savo politinę poziciją, prezidentė ciniškai vadovaujasi Leningrado „universitetuose“ įsisavintu sovietų valdžios stabų principu „skaldyk ir valdyk“. Šįkart D.Grybauskaitė ją remiančio provincijos elektorato interesus priešpastatė vis labiau prezidentės diktatoriško mąstymo bei jos tiesmukiškų veiksmų nepakenčiančio didmiesčių elektorato interesams.
Paklausta apie Vilniaus miesto tarybos priimtą ir prezidentei adresuotą rezoliuciją, kurioje raginama didinti elektros kvotas šiluminėms elektrinėms, prezidentė atrėžė: „Vertinu labai kritiškai. (...) Už minėtą kreipimąsi balsavo A. Zuoko „Sąjunga Taip“, socialdemokratai ir Darbo partija. Atkreipiu dėmesį, kad būtent šios trys partijos siūlo variantą, kad visų Lietuvos žmonių elektros energijos kainos pakėlimo sąskaita Vilniui, Kaunui ir dar dviems stambiems miestams būtų tiktai truputį atpiginta šiluma ir sudarytos sąlygos tų savivaldybių įmonėms turėti dar didesnį pelną. Visų Lietuvos žmonių elektros energijos kainos didėjimas reikš kai kurių savivaldybių kuruojamų įmonių didesnį pelną. Čia yra pasiūlymo esmė“. Kad ir „tupam“ elektoratui būtų aišku apie ką kalbama, D.Grybauskaitė pridūrė: „Kartoju: už tai balsavo A. Zuoko „Taip“, socialdemokratai ir Darbo partija. Ir labai noriu atkreipti visų mūsų žmonių dėmesį. Labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai negu jūsų interesas“.

Šiame pasisakyme valstybės vadovė mažiausiai du kartus prasilenkė su paprasta logika, nes jeigu kaina kils visiems, tai ne tik mažų miestelių ir rajonų kaimų gyventojams, bet ir vilniečiams, kauniečiams bei „dar dviejų stambių miestų gyventojams“. Tad nevertėtų manipulioti žmonėmis ir eilinį kartą juos kiršinti. Kitas klausimas, ar elektra tikrai pabrangtų? Suprantama, kad marksizmo-leninizmo mokslus baigusi buvusi eurokomisarė, tapusi prezidente, pamiršo, kad demokratinėje ir laisvoje valstybėje kainas regulioja rinka, o ne prezidentės nuomonė. Dabar elektros energija perkama biržoje ir jos rinkos kaina yra apie 20 ct/kWh. Kiekvienas iš mūsų žino kiek turi už ją sumokėti valstybinei monopolininkei „Lesto“ - veik dvigubai brangiau. Tad vietoj priešrinkiminio politikavimo siekiant pigaus populizmo ir globojamų konservatorių gelbėjimo, prezidetė verčiau pagalvotų kaip sumažinti monopolinės įmonės maržą? O kad šioje srityje esama rezervų, byloja kitų įmonių siekis vykdyti veiklą mūsų elektros pardavimo rinkoje. Laisvosios rinkos dėsniai rodo, kad kuo didesnė konkurencija rinkoje, tuo mažesnė siūlomų produktų ir paslaugų kaina, įskaitant ir elektros pardavimo kainą. Taigi akivaizdu, kad jei prezidentei iš tikrųjų rūpėtų „visi“ šalies gyventojai, o ne tik jos globojami konservatoriai, ji imtųsi inicijuoti ne tik elektros kvotų šiluminėms elektrinėms didinimą, kas atpigintų šilumą pusei šalies gyventojų, bet ir elektros mažmeninės rinkos demonopolizavimą - dėl to visi Lietuvos gyventojai mokėtų už elektrą mažesnę kainą.

Tačiau siekiant šių tikslų reikia imtis veiksmų, o prezidentei, atrodo, jau seniai nusibodo daryti kažką naudingo visai šaliai, nes paprasčiau ir lengviau yra būti „premjero premjere“, šiuo atveju konservatorių partijos „pirmininko pirmininke“. Galbūt dar geriau prezidentė jaučiasi būdama visų piliečių motuše – juk siektinas pavyzdys (tėtušis „batc'ka”) gyvena čia pat už sienos, Minske... Skirtumas tik toks, kad kaimynas yra vadinamas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“, o D.Grybauskaitė gali būti praminta „pirmąja Europos diktatore“.

Brak komentarzy:

Prześlij komentarz