INFOPOLE WOLNEJ MYŚLI

Lentvaris - lentvaris.info nuotr.

Lentvaris – miestas, pasiklydęs tarp dviejų sostinių

„Prijunkit mus prie Vilniaus, tada žmonės patikės, kad iš tikrųjų norite kažką pakeisti ir pasirašys”. Tokius kategoriškus žodžius ne kartą teko išgirsti Lentvaryje renkant parašus dėl referendumo „TAIP Seimo atgimimui!“ organizavimo.

Lentvario gyventojai apie skyrybas su senąja Lietuvos sostine – Trakais, ir prisijungimą prie Vilniaus svajoja jau keliolika metų. Kol kas šiai svajonei nelemta buvo išsipildyti. Esminė problema slypi tame, kad Trakų rajono savivaldybė nenori paleisti iš savo rankų miesto, iš kurio rajonas surenka didžiąją dalį savo biudžeto pajamų.

Kitaip tariant, Lentvaris Trakams yra tarsi višta, dedanti auksinius kiaušinius. Taigi kas norėtų atsisakyti tokio lobio? Tik ne Trakų rajono politikai ir savivaldybės biurokratai, kurie iš esmės gyvena lentvariečių sąskaita. Dėl to nenuostabu, kad jie priešinosi ir priešinasi Lentvario prijungimui prie Vilniaus miesto savivaldybės.

Prieš 10 metų lentvariečiai manė netrukus pasieksiantys tikslą. 2002 m. buvo surinkta beveik 3 tūkst. Lentvario gyventojų parašų už miesto prijungimą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Mero Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. rugsėjo mėn. 18 d. sprendimu Nr. 666 nusprendė neprieštarauti Lentvario gyvenvietės prijungimui prie Vilniaus. Jau buvo paruoštas ir pateiktas Seimui svarstyti atitinkamas įstatymo projektas, tačiau 2003 m. Lentvario prisijungimui prie Vilniaus pasipriešino Trakų rajono savivaldybė. Be to, po 2004 m. rinkimų pasikeitus Seimo sudėčiai, Lentvario prijungimo prie Vilniaus idėja Seime buvo numarinta - tuomečiam lentvariečių atstovui Seime Vladimirui Volčiokui, atrodo, labiau rūpėjo Trakų valdininkų gerovė nei Lentvario gyventojų nuomonė.

„Priimti sprendimą dėl Lentvario prijungimo prie Vilniaus remiantis vien gyventojų apklausa – negalima. Vidaus reikalų ministerija parengė tokio sprendimo projektą. Tačiau reikalinga rimta studija, kuri atskleistų Lentvario prijungimo prie Vilniaus pasekmes Trakų rajonui. Tas įstatymo projektas, kurį parengė Vidaus reikalų ministerija, yra skubotas”, - sakė anuomet V.Volčiokas.

Jam antrino buvęs Trakų rajono meras Vytautas Petkevičius: „Norėčiau dar pridurti dėl lentvariečių apklausos. Mieste yra 15 tūkst. gyventojų. Iniciatyvinė grupė surinko 2500 lentvariečių parašų, kad nori prisijungti prie Vilniaus. Apklausa rengta nekorektiškai. Pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms buvo sakoma: jei nesutiksite, kad miestą prijungtų prie Vilniaus, prijungs prie Kaišiadorių rajono. Todėl apklausų rezultatus reikėtų vertinti kritiškai. Dar noriu pabrėžti, kad jeigu Lentvaris bus atskirtas, tai suduos Trakams dar vieną finansinį smūgį.“

Lentvariečiai tada pralaimėjo, nes parlamentarai ir Trakų rajono valdininkai labiau rūpinosi kaip neprarasti finansinių srautų, tekančių iš Lentvario gyventojų kišenių, nei kaip išpildyti piliečių lūkesčius. Lentvario prijungimo prie Vilniaus miesto klausimas buvo pamirštas dešimtmečiui.

Tiesa, 2008 m. rugsėjį, parlamento rinkimų įkarštyje Lentvario korta bandė žaisti „tvarkiečiai“. Po eilinio valdžios perversmo nauja vicemere tapusi Trakų rajono savivaldybės narė Irena Kalkienė paskubomis surinko ir įteikė Vilniaus miesto merui Juozui Imbrasui (irgi „tvarkiečiui“) 1,5 tūkst. Lentvario gyventojų parašų dėl miestelio prijungimo prie Vilniaus vandentiekio tinklų. Vilniaus meras kolegei nieko konkretaus neatsakė, tik pareiškė, jog Lentvario prijungimas prie sostinės vandentiekio tinklų būtų įmanomas tik tuo atveju, jeigu jis taptų pavaldus sostinės administracijai, o rajono gyvenviečių komunikacijų problemas padėtų spręsti Lietuvos Vyriausybė.

Šiuo metu, artėjant naujiems Seimo rinkimams, Lentvario prijungimo prie Vilniaus miesto savivaldybės klausimu populistiškai bando žaisti konservatoriai. Jų atstovas, Seimo narys Paulius Saudargas paruošė ir pateikė Seimui svarstyti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame vėl siūloma Lentvarį prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės.

Konservatorių teisinį bei moralinį nihilizmą atskleidžia ne tik tai, kad jie per visą 4 metų kadenciją nesirūpino Lentvario likimu ir netgi ne tai, kad susirūpino juo prieš pat rinkimus, o tai, kad jie siūlo Lentvarį prijungti prie Vilniaus miesto tada, kai sostinei vėl vadovauja jų nemėgstamas, kritikuojamas ir puolamas meras A.Zuokas. Anot įstatymo projekto autorių, išspręsti Lentvario miesto socialines bei ekonomines problemas galima tik prijungiant jį prie sostinės savivaldybės.

„Tai leistų Lentvarį integruoti į Vilniaus miesto viešojo transporto tinklą, o tai užtikrintų pigesnį susisiekimą su Vilniaus miestu, taip pat prijunti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, kas sumažintų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą lentvariečiams. Atsakingai ir efektyviai panaudojant Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, kurio pajamos padidėtų dėl Lentvario miesto gyventojų sumokamų į savivaldybės biudžetą įskaitomų mokesčių (gyventojų pajamų, nekilnojamo turto ir žemės), lėšas būtų galima pagerinti ir plėtoti esamą Lentvario miesto infrastruktūrą, taip sudarant geresnes sąlygas ir didinant patrauklumą tiek šalies, tiek užsienio investuotojams“, - rašoma teikiamo įstatymo aiškinamajame rašte.

Pažinodamas lentvariečius ir jų nuostabų miestelį viliuosi, kad šį kartą jie sugebės atskirti konservatorių priešrinkiminius pelus nuo grūdų, taip kaip 2008 m. nesusiviliojo „tvarkiečių” tuščiais pažadais.

„Būtų nuostabu, jei rinkimai vyktų kas dvejus metus. Tada būtų galima išspręsti visas mūsų miesto problemas“, - parašė vienas internautas komentuodamas straipsnį apie socialdemokratų lentvariečiams siūlomą priešrinkiminį viliotinį. Šiuo atveju kalbama apie amžiną Lentvario gyventojų galvos skausmą - geležinkelio pervažos problemą.

Kaip skelbia Trakų rajono savivaldybė, praėjusį penktadienį administracijos direktorės socialdemokratės Astos Kandratavičienės iniciatyva buvo sukviestas skubus pasitarimas, kuriame aptarti „namų darbai“ rengiant sąlygas pervažos galimybių studijos konkursui. Ir viskas būtų gerai, jei ne priešrinkiminis laikotarpis, „skubos tvarka” bei valdininkų noras pasipelnyti, į ką lentvariečiai ypač jautriai reaguoja. Savivaldybės direktorei labiau rūpi studijų ir projekto finansinė išraiška, o ne galimybė galų gale išspręsti amžiną Lentvario problemą.

„Atsakomybę rengti studiją prisiima savivaldybė. Išankstiniais skaičiavimais, studijos parengimas gali kainuoti apie 1 mln. litų. Ją paruošus yra reali galimybė gauti Europos Sąjungos paramą ir už studiją, ir už būsimą projektą“, - sakė A.Kandratavičienė, kurios žodžiai cituojami savivaldybės pranešime.

Beje, valdininkų skubėjimas ima kelti juoką - negi jie tik dabar pastebėjo Lentvario pervažos problemą. Pavaldūs Susisiekimo ministerijai „Lietuvos geležinkelių" ir Lietuvos kelių direkcijos specialistai pažadėjo dar šį mėnesį parengti specialiąsias galimybių studijos sąlygas, o savivaldybė konkursą ketina paskelbti rugpjūčio pabaigoje...

Tikėtina, kad prieš pat rinkimus lentvariečiai bus supažindinti su nuostabia miestelio ateitimi: pigi šiluma ir vanduo, viadukai...

Atnaujintas gatves su plačiais šaligatviais ir dviračių takais lentvariečiams jau pažadėjo Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras Egidijus Masiulis, kurio įsakymu trijų Lentvario gatvių rekonstrukcijai skirta beveik 7 mln. litų. Nesvarbu, kad didžiąją dalį nurodytos sumos sudaro Europos Sąjungos parama, o ministras beveik iki pat rinkimų delsė pasirašyti įsakymą.

„Prijunkit mus prie Vilniaus ir tada žmonės patikės, kad iš tikrųjų norite kažką pakeisti ir pasirašys“, - atrodo, šiuos žodžius girdėjome ne tik mes, renkantys parašus dėl referendumo „TAIP Seimo atgimimui!“ organizavimo.

Girdėjo juos „tvarkiečiai”, konservatoriai, socialdemokratai ir kiti. Dėl to žarstoma tiek daug priešrinkiminių pažadų, susijusių su lentvariečių problemomis. Tačiau esminė šio miestelio problema yra ne prijungimo prie Vilniaus miesto savivaldybės klausimas, o gyventojų siekis turėti daugiau Vilniaus Lentvaryje, kitaip tariant, jie nori sutvarkytų gatvių ir komunikacijų, pigesnės šilumos ir vandens ir, žinoma, sąžiningesnės valdžios. Tai galima pasiekti ne tuščiais priešrinkiminiais pažadais, o realiais darbais. Taigi neverta tikėtis, kad Lentvario problemas ims spręsti Trakų, Vilniaus ar ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų valdininkai.

Lentvariečių problemas, tokias kaip komunalinių paslaugų kainos, susisiekimo ir infrastruktūros gerinimas, investicijų bei turistų, kuriuos gali vilioti nepakartojamas Lentvario rūmų ir parko ansamblis, pritraukiamas gali išspręsti tik patys miestelio gyventojai pasitelkę realios savivaldos svertus.

Lentvaris negali likti pasiklydęs tarp dviejų sostinių. Lentvaris turi tapti savarankiškas dviejų sostinių partneris. Ir TAIP bus!